Žann 13 jślķ 2013 var ég var viš veišar ķ Laxį ķ Ašaldal įsamt konu minni og 10 įra syni hennar. Viš vorum bśin aš koma okkur fyrir į bakkanum meš tjaldvagn, feršagrill og tiheyrandi. Ég fór af staš į undan žeim og hélt til veiša ofan viš tjaldstęšiš. Ég var ekki bśinn aš ganga lengi Žegar ég gekk fram į andarunga sem aš lį daušur į lķtilli grasžśfu ķ flęšarmįlinu. Ég tók hann upp til aš sjį hvort aš eitthvaš sęist į honum sem aš gęti śtskżrt örlög hans.
Hann var alveg žurr og engin ummerki į honum eftir rįndżr, hvergi bit eša nokkur sįr aš sjį og žaš sem aš mér fannst merkilegt var žaš aš hann var enn volgur ž.e. nżdaušur. Ég lagši hann frį mér upp į bakkann og ętlaši aš sżna veišifélögunum hann sķšar. Ég gekk ašeins lengra upp eftir bakkanum ca. 100 metra og byrjaši aš kasta žurrflugu frį bakkanum. Męšginin komu til mķn skömmu sķšar og ég sagši žeim frį žvķ sem aš ég sį og spurši hvort aš žau hefšu séš ungann liggjandi į bakkanum en žau neitušu žvķ.
Ég lżsti žessu žį ašeins betur og sagši mešal annars aš unginn hefši legiš į lķtilli grasžśfu śt undan bakkanum... "ertu aš meina svona?" spurši žį strįkurinn og benti į unga sem aš lį daušur į lķtilli grasžśfu rétt viš lappirnar į mér. Žarna var sem sagt annar ungi af sömu sort og allar ašstęšur eins og hjį žeim fyrri.
Hann var greinilega nżdaušur og sį hvergi į honum, engir įverkar. Ég varš ekkert var viš fisk žarna uppfrį svo aš viš gengum til baka og įkvįšum aš taka ungann meš og grķpa hinn meš okkur ķ leišinni. Žegar viš vorum komin langleišina aš tjaldvagninum meš tvo dauša andarunga ķ farteskinu gengum viš fram į žann žrišja og ašstęšur voru alveg žęr sömu. Viš tókum hann meš okkur lķka og komum okkur heim aš tjaldvagni. Viš stilltum ungunum upp og skošušum žį ķ bak og fyrir og tókum af žeim myndir. Nišurstašan eftir žessa skošun var sś aš žeir voru allir nżdaušir, enn volgir og ekki byrjašir aš stiršna, žeir voru vel ķ holdum og ekkert sem aš benti til žess aš žeir hefšu oršiš śtundan og drepist śr hungri.
Žeir voru alveg žurrir, fyrir utan smį vętu į löppum eftir sundiš og engin merki um įtök śti į įnni, engin sįr į žeim.......... ķ raun ekkert sem aš gat śtskżrt af hverju žeir lögšust fyrir og hittu skaparann. Viš vorum bśin aš fylgjast ašeins meš fuglalķfinu viš bakkann įšur en haldiš var til veiša, žaš er ómissandi hluti af svona veišitśr. Žarna voru žessar helstu andartegundir sem aš halda sig viš laxį og mešal žeirra var Toppönd meš fimm unga. Ég held aš žessir žrķr sem aš viš fundum hafi tilheyrt henni.
Rįšgįtan sem aš ég er enn aš velta fyrir mér eftir žessa upplifun er, hvaš geršist žarna? Hvernig stóš į žvķ aš žrķr ungar tóku upp į žvķ aš synda aš landi og drepast, aš žvķ er viršist į sama tķma į um 150 metra kafla? Žaš var nįnast jafnt bil į milli žeirra į žessum kafla. Fróšlegt vęri aš fį įlit manna į žessu fyrirbęri. Ungarnir eru geymdir ķ frysti og meira en velkomiš aš afhenda žį fuglafręšingum til skošunnar ef aš svo ber undir.
LEIT