Aš žessu sinni ber okkur nišur į Snęfellsnesi.
Hraunsfjaršarvatn er į nesinu og oft nefnt ķ sömu andrį og Baulįrvallavatn sem er nęsti nįgranni. Langt er sķšan Flugufréttir veiddu žar en žį voru boldįngs urrišar ķ vatninu. Stórir en ekki aušsóttir į dżpinu. Žarna er mašur mikiš til einn ķ heiminum og trślegt er aš fleiri sęki Baulįrvallavatn žar sem žaš er ašgengilegra. Eins og oft er erfišast aš komast žangaš sem best er talin veiši: ķ vatninu vestast og žarf aš ganga žangaš ef menn vilja. Žessi vötn bęši eru hluti af vęnum pakka Veišikortsins og bendum viš mönnum į žennan möguleika til aš komast ķ afvikna veiši meš tjald sitt og mal. Ętla mį aš žarna gagnist svipašar ašfešir viš urrišann og ķ öšrum djśpum vötnum og koma Veišivötn sjįlf upp ķ huga. Snemma morguns og seint į kvöldin ķ ljósaskiptum ętti vęn straumfluga aš kafa djśpt!
Hraunhafnarvatn er nyrsta vatn landsins og stęrsta vatniš į Melrakkasléttu eša 3,4 ferkķlómetrar. Žaš getur veriš hrein unun af žvķ aš aka fyrir Sléttuna og upplifa einstaka nįttśru hennar. Žį er ekki verra aš hafa flugustöngina meš og Veišikortiš ķ vasanum žvķ vatniš er innan vébanda kortsins.
Hér er veriš į kanna lķf rétt žegar ķsa leysir. Myndin er tekin af žjóšveginum viš noršurenda vatnsins.
Fyrst žegar Flugufréttir köstušu ķ vatniš var žaš žar sem vegurinn liggur milli vatns og sjįvar. Žaš var ekki stašiš viš lengi, rétt um klukkutķma en žaš var nóg til žess aš draga į land žrjį urriša frį hįlfu öšru pundi upp ķ rétt rśm tvö. Žetta voru įgętir matfiskar sem etnir voru um kvöldiš.
Sķšar hafa Flugufréttir gengiš meš vatninu aš Hraunhafnarį og sett ķ skemmtileg bleikjuskott į leišinni og urriša žar sem įin fellur ķ vatniš.
Viš notušum żmist flot- eša intermided lķnur. Urrišinn virtist frekar vilja straumflugur. Litlir Nobblerar, Wooly Worm og Black Ghost įttu upp į pallboršiš og žumenn til žurrfluga sömuleišs.
Viš hvetjum veišimenn til žess aš prófa sem flest veišivön į feršalögum sķnum. Klukkutķmi viš fallegt veišivatn er gefandi og eykur įnęgju feršalagsins
Selvatn
Į Skagaheiši eru a.m.k. žrjś Selvötn en hér veršur staldraš viš Selvatn sem skiptist į milli landa Mallands og Ketu. Vatniš er dįlķtiš eins og tölustafurinn įtta ķ laginu, nyršri og mun smęrri hlutann į Malland en Keta žann syšri. Žaš er mikill fiskur ķ vatninu og viršist hann heldur hafa fariš stękkandi mišaš viš žaš sem įšur var. Mest er žaš bleikja en einnig urriši. Gaman er aš fįst viš bleikjuna ķ žessu vatni žvķ hśn er sterk žótt hśn sé ekki alltaf mjög stór.
Horft til noršurs.
Ķ forgrunni sést rétt glytta ķ lękinn og fjęr mį sjį hvernig vatniš er ķ raun tvķskipt.
Besti veišistašurinn er lķkast til syšst ķ vatninu žar sem lękurinn fellur ķ žaš. Hins vegar er hęgt aš fį fisk śt um allt vatn - hann tekur grimmt žegar hann er ķ stuši og yfirleitt er stuš į fiskinum žarna. Hvaš į aš nota? Jś, aušvitaš flotlķnu og helst létta lķnu, # 3-4 er fķnt. Beikjurnar ķ Selvatni vilja helst fį pśpur į diskinn sinn; Svartan Killer, Krókinn, Peacock, Black Zulu o.s.frv.
Athugiš aš slóšinn upp aš Selvatni frį Ketu er ferlegur og ašeins fęr góšum jeppum. Mun skįrra er aš komast upp eftir frį Mallandi. Veišileyfi frį bįšum žessum bęjum veita ašgang aš fleiri góšum veišivötnum.
Haugatjarnir ķ Skrišdal
Žaš er varla hęgt aš kasta ķ Haugatjarnir įn žess aš fį fisk, tjarnirnar eru gersamlega fullar af urriša. Ugglaust mį halda žvķ fram aš žęr séu ofsetnar, žvķ fiskurinn er ekki stór. Jafnan tępt pund, en žaš getur veriš gaman aš eiga viš hann meš nettum gręjum.
Tjarnirnar, sem eru tvęr, eru kjörnar til žess aš ęfa žurrfluguveišar ķ góšu vešri, eša til žess aš kynna yngstu kynslóšina fyrir veišisportinu.
Haugatjarnir eru innan vébanda Veišikortsins og handhafar žess hafa heimild til aš tjalda endurgjaldslaust viš vatniš, į eigin įbyrgš. Taka skal fram aš žar er hvorki aš finna skipulagt tjaldstęši né hreinlętisašstöšu.
Veišikortshöfum er heimilt aš veiša ķ tjörnunum allan sólarhringinn en žeim en naušsynlegt er aš lįta vita af feršum sķnum hjį įbśendum į Haugum.
Vestmannsvatn
Vestmannsvatn er į mótum Reykja- og Ašaldals ķ Sušur ? Žingeyjarsżslu. Vatniš er ķ ęgifögru frišlandi og žar er töluverš veišivon. Reykjadalsį rennur ķ vatniš og Eyvindarlękur rennur śr vatninu ķ Laxį ķ Ašaldal. Vatniš er žvķ hluti af vatnasvęši Laxįr.
Ķ Vestmannsvatni er įgętis silungsveiši, meira af urriša en bleikju og eru eins til tveggja punda silungar ķ miklum meirihluta, žótt einn og einn stęrri hlaupi stundum į fęriš. Silungurinn śr Vestmannsvatni žykir afskaplega bragšgóšur. Laxinn sem gengur ķ Reykjadalsį fer um Vestmannsvatn og į hverju sumri veišast nokkrir laxar ķ vatninu.
Vestmannsvatn er 2,4 ferkķlómetrar aš stęrš og mesta dżpt vatnsins er um 10 metrar. Mikiš er um grynningar ķ vatninu "en žar er varla fisk aš fį. Hann heldur sig ķ įlum ķ vatninu en žrįtt fyrir žaš er vel hęgt aš veiša frį landi, žar sem ašdjśpt er," segir Svavar Alfreš Jónsson, sóknarprestur į Akureyri sem hefur töluverša reynslu af veišum ķ Vestmannsvatni.
Séra Svavar segir nįttśrufeguršina viš Vestmannsvatn mikla og fuglalķfiš einstakt "og žaš eru ķ raun og veru forréttindi aš fį aš veiša meš žessa fegurš allt um kring."
Allar hefšbundnar vatnapśpur og flugur ganga ķ vatninu, flotlķna og intermediate lķna hafa reynst vel og žaš er kjöriš aš hafa žurrfluguboxiš meš og nota žurrflugu ef silungurinn er aš leika sér viš yfirboršiš.
Veišileyfi fįst ķ versluninni Dalakofanum į Laugum ķ Reykjadal.
Geiraldslękur
Į leišinni upp į Arnarvatnsheiši aš noršanveršu, žegar fariš er upp śr Mišfirši, er fariš yfir Austurį į hrörlegri brś og sķšan ekiš meš henni til sušurs nokkra stund įšur en sveigt er ofurlķtiš vestur į bóginn og įin hverfur sjónum. Mešan hśn er enn ķ augnsżn syldu menn hafa vakandi auga fyrir Geiraldslęk sem fellur ķ Austurį śr austri, hér um bil eins og skuršur. Žar sem lękurinn er hvaš greinilegastur er staur viš veginn, kannski hefur einhvern tķmann veriš į honum skilti meš nafni lęksins.
Ef menn eru žarna į ferš sķšla sumars žį er vert aš stansa, ganga žennan spotta nišur aš Austurį, vaša yfir hana og veiša ķ Geiraldslęk sem getur veriš pakkašur af silungi.
Žarna getur veriš fiskur ķ sjįlfri Austurįnni, fyrir nešan įrmótin og lķka fyrir ofan, en ęvintżrin gerast ķ lęknum, žarf žį oft aš ganga dįlķtiš langt upp meš honum, veiša ķ litlum lónum sem myndast į leišinni, sżna žolinmęši og veiša įfram žangaš til finnast fallegar lęnur sem eru pakkašar af vęnum silungum.
Gönguferš upp meš Geiraldslęk er ekki fyrir letingja en ef menn hafa heppnina meš sér viš réttar ašstęšur žį bętist hér vel ķ sjóš sęlla fluguveišiminninga.
Urrišavatn
Hversu undarlega sem žaš hljómar, žį finnst enginn urriši ķ Urrišavatni, en žar er töluverš bleikja. Viš vitum ekki hvernig stendur į žessari nafngift, en njótum žess žeim mun betur aš veiša bleikjuna.
Urrišavatn er rétt viš žjóšveg 1, fimm kķlómetra frį Egilsstöšum. Žaš er alveg kjöriš fyrir feršalanga aš stoppa viš vatniš og reyna nokkur köst, žvķ tveir af gjöfulustu veišistöšum vatnsins eru rétt viš žjóšveginn. Viš sušurenda vatnsins er ekiš yfir lęk og žar sem hann rennur ķ vatniš er hreint įgętur veišistašur og annar er nešanundir hitaveitutönkunum.
Ef vešur er stillt og gott er gaman aš taka sér göngutśr meš bökkum vatnsins og jafnvel ganga allan hringinn kringum vatniš sem er um einn ferkķlómetri aš stęrš. Vķša mį setja ķ bleikju en Flugufréttir hafa ekki veitt neina bolta ķ Urrišavatni en įgętis matfiska, eitt til tvö pund.
Urrišavatn er innan vébanda Veišikortsins.
Bęgisįrhylur
Aš žessu sinni einblķnum viš į einn afmarkašan veišistaš sem er sį alvinsęlasti ķ Hörgį og Öxnadalsį. Bęgisįrhylur er į svęši 5a ķ Öxnadal. Sumariš 2010 voru 1.362 fiskar skrįšir śr įnum og žar af veiddust 317 ķ Bęgisįrhyl eša rśm 23% af heildar-veišinni.
Mešalveiši į dagsstöng er žó ekki mest į svęši 5a, žaš er bara mikiš sótt og algengt aš menn hangi allan daginn yfir žessum eina hyl, enda er hann stundum blįr af bleikju. En svo eru aušvitaš ašrir sem vilja ekki sjį aš veiša ķ Bęgisįrhyl og fara į alla ašra staši ķ įnni.
Stašiš ķ krikanum undir klettinum og kastaš meš landi.
Trikkiš viš aš veiša vel ķ Bęgisįrhyl er aš standa undir (jį eša ofan į) klettinum aš austan og kasta meš marbakkanum viš landiš. Žarna er hringstreymi og flugan berst aš žér. Įgętt er aš nota hefšbundnar pśpur, flotlķnu, langan taum og tökuvara. Aš sjįlfsögšu er einnig hęgt aš veiša hylinn į allan annan hįtt!
Urrišadans ķ Svartį
Ķ Svartį ķ Skagafirši kostaši dagurinn 5.500 kall įriš 2012. Veitt er į fjórar stangir į žremur svęšum og mišaš viš aš tvęr séu į žvķ nešsta. Ef menn kaupa allar stangirnar hafa žeir svęšaskiptingu eins og žeim sżnist. Eina skilyršiš er aš veitt sé meš flugu og öllum fiski sleppt. Hér er unniš aš metnašarfullri sex įra rannsókn į urrišastofninum ķ samvinnu viš Veišimįlastofnun.
Svartį er strangt til tekiš Hśseyjarkvķsl fyrir ofan laxgenga hlutann, sem sagt fyrir ofan Reykjafoss og upp aš Żrarfellsfossi sem er talsvert fyrir framan fremsta bęinn ķ dalnum, Gilhaga.
Flugufréttamašur fór žarna sķšasta sumar og veiddi vel. Best gekk ķ beygjunum skammt fyrir ofan Reykjafoss, sķšan efst į öšru svęši og loks ķ gljśfrunum į žrišja svęši sem er e.t.v. žaš svęši sem er mest spennandi en um leiš žaš svęši žar sem mest žarf aš labba.
Veišistašir ķ įnni eru ekki merktir en žeir sem kunna aš lesa vatn eru fljótir aš įtta sig į ašstęšum. Efra er vatniš strķtt meš pollum en nešra hęgir įin į sér og myndar fallegar breišur sem geyma fiska. Sumir segja aš gott sé aš skanna svęšin meš litlum straumflugum til aš finna fiskana en ašrir horfa bara į vatniš og kasta pśpum andstreymis žar sem fiskur liggur undir steini. Hér er yfirleitt ekki landburšur af fiski en įkaflega gaman aš finna hvar hann liggur.
Flugur? Litlar straumflugur sem gefa urriša, Black Ghost og Hólmfrķšur til aš nefna einhverjar, og svo pśpurnar: Krókurinn, Pheasant Tail, Peacock o.s.frv. Veišileyfi liggja į lausu į leyfi.is innan fįrra daga og eins mį senda póst įeinarfalur@gmail.com.
Vķfó opnar 1. aprķl
Veiši hefst ķ Vķfilsstašavatni žann fyrsta aprķl. Veišin ķ vatninu er oft afskaplega góš, einkanlega fyrri hluta sumars. Vinsęldir Vķfilsstašavatns hafa aukist töluvert undanfarin įr og Flugfréttir hvetja veišimenn til žess aš reyna žessa litlu perlu.
Viš bendum lika į eftirfarandi kosti:
Laugarvatn
Apavatn
Ellišavatn, aušvitaš, nęgt efni um žaš hér į vefnum og er nś hluti af Veišikortinu.
Og eitt stórkostlegasta vatn heimsins: Žingvallavatn, fullt af greinum um žaš hér į vefnum.
Śr safni Flugufrétta
Birt įriš 2014 en stenst frįbęrlega tķmans tönn
LEIT